Prieš migrantams įkuriant Jungtinių Valstijų „tautos katilą“, tą jie pirmiausia padarė Europos žemyne. Žmonės klajojo, keliavo ir kėlėsi svetur nuo neatmenamų laikų – nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios. Kaip ši nepastovumo būsena pakeitė žmonijos genetiką ir identitetą? Ką mums reiškia sąvokos „svetimas“ ir „savas“?
Migracijos reiškinį išsluoksniuoti padeda Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė Rūta Žiliukaitė.
Deja, mūsų, kaip tautų, tapatybę ir imigracijos modelius visame pasaulyje suformavo nepaprastai pražūtingi įvykiai. Pasauliniai karai sukėlė naujas migracijos bangas, sudarė kliūčių vieniems, o kitus privertė dingti visiems laikams. Akcentuojama, kad žmonės ne tik kirto sienas, bet Europoje buvo brėžiamos ir naujos sienos dėl naujų politinių ir teritorinių pokyčių. Pasauliniai karai taip stipriai paveikė migracijos bangas, kad 1892 m. atidaryta Eliso sala – imigracijos į JAV simbolis, nes beveik bent vienas iš keturiasdešimt procentų visų dabartinių JAV piliečių protėvių buvo su ja susijęs, vėl buvo uždaryta ir pradėjo veikti kaip karo belaisvių sulaikymo centras.
Ar įmanoma migrantų integracija toli nuo gimtinės? Diskutuoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Nerijus Milerius.
Nors XXI amžiuje keliauti yra lengviau nei bet kada anksčiau ir beveik kiekvienas žmogus gali
atrasti, kas jam prie širdies, žmogaus elgesys taip pat nustatė aiškias mūsų planetos tyrinėjimo kliūtis, kurios yra užkoduotos žmogaus DNR.
Taip, teisingai! Mokslininkai atrado, kad kai kurie žmonės buvo apdovanoti (arba prakeikti) 7R –
neramiu genu, kuris siejamas su žmonių migracija. Be to, tyrimai parodė, kad 7R verčia žmones
labiau rizikuoti, atrasti naujų vietų ar užmegzti naujus santykius. Neskatiname jūsų patikrinti, ar turite šį geną! Tačiau gal būtent jis paskatino Kristupą Kolumbą užbaigti kelionę per Atlanto vandenyną ir atrasti Ameriką? Negalima paneigti, kad tai buvo žymus įvykis, pradėjęs kolonizaciją, t. y. Europos naujakurių, imigravusių į Naująjį pasaulį, bangas. Tačiau būtų naivu manyti, kad vienas genas, kurį turi mažuma pasaulio gyventojų, yra vienintelė priežastis palikti savo namus ir ieškoti naujų nuotykių užsienyje.
Apie keliamus globalizacijos iššūkius pasakoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.
Politinės sistemos ir ideologijos nenustojo daryti įtakos migracijai net XXI amžiuje. Nors šiuolaikinis jaunimas nepatyrė pasaulinių baisybių, kokias patyrė mūsų seneliai, iš kai kurių šalių dėl pilietinių karų atvykę migrantai kelia svarbių socialinių ir fiskalinių iššūkių ES valstybių narių visuomenei ir ekonomikai. Kai kurios šalys nusprendė priimti milijonus pabėgėlių arba paremti tas pilietinio karo nuvargintas šalis finansiškai, tačiau yra tokių, kurios mieliau pastatytų sieną, kaip kad jūs pastatytumėte tvorą norėdami nubrėžti liniją tarp savo ir kaimyno nuosavybės. Vis dėlto, nors kaimynai gali palaikyti draugiškus santykius, nepaisant juos skiriančios „sienos“, JAV vaidina priešišką rūstų kaimyną, kuris nelaukia jokių lankytojų ir netgi priverčia kaimyną sumokėti už tvorą.
Pasaulio pažinimo ritmą rimtai persvarstyti kviečia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė.
Atrodo, kad žmogaus kontrolė pasiekė neįsivaizduojamas ribas, tačiau gamta turi savo būdų, kaip mus sugrąžinti į realybę. Metai iš metų žmonės emigravo dėl netinkamo ir ekstremalaus klimato bei temperatūros, ir šiais laikais viskas taip pat. Šis amžius sukūrė naują terminą „klimato pabėgėlis“ ir net Jungtinės Tautos įgyvendino naują nutarimą, kad jei dėl klimato pokyčių kyla tiesioginė grėsmė gyvybei, tokio pabėgėlio nereikėtų siųsti atgal. Taigi, nors yra šalių ir asmenų, neigiančių klimato pokyčius ir jų poveikį florai ir faunai, JT aiškiai nurodė, kad tai yra viena iš migracijos priežasčių.
Apie išskirtinę kormoranų kalbą pasakoja Venecijos bienalės laureatė ir filmo „Rūgštus miškas” kūrėja Rugilė Barzdžiukaitė.
Ar turi giminaičių, kurie gyvena užsienyje? Kodėl jie išvyko, kaip jie jautėsi palikdami savo šalį? Žemėlapyje pažymėk jų naująją gyvenamąją vietą ir sužinok, kokiu būdu ten galima nukeliauti, kiek kainuoja būtiniausios prekės ar paslaugos – nuoma, maistas, pan. Išnagrinėk egzistuojančius darbo pasiūlymus toje šalyje – ar sunku atvykėliams gauti naują poziciją?
Pristatyk paruoštą darbą savo klasei.
5-8 klasei
9-12 klasei
Vilniaus universitetas
© 2024 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
