Kaip paruošti moksleivius spręsti naujas, dar nežinomas problemas? Kaip įgytas žinias taikyti plačiai ir kūrybingai? Kokiais būdais plėsti ugdymo procesus anapus mokyklos sienų? Tradiciniai mokymosi modeliai ne visada gali suteikti reikalinų įgūdžių dabarties ir ateities iššūkiams. Įvairūs tyrimai rodo, kad šiandien aktualu mokytis tokių kompetencijų, kurios būtų ne tik pritaikomos konkrečioje pamokoje, bet leistų pagerinti visą ugdymo procesą. Viena iš tokį mokymą siūlančių metodikų – Suomijos švietimo sistemą išgarsinęs Fenomenais grįstas ugdymas. Būtent jo šiandien mokomasi įvairiose Vilniaus mokyklose.
„Šis mokymosi būdas atliepia Vilniuje puoselėjimą dėmesingumą švietimo naujovėms. Fenomenais grįsto ugdymo metodika susitelkia ties unikalia mokinių situacija, atsispirdama nuo to, kas kelia susidomėjimą. Todėl mokymosi procesas tarsi apverčiamas – mokytojų darbas reikalauja kur kas didesnės tolerancijos neapibrėžtumui, nes mokiniai įgalinami atrasti ugdymo turinį kaip būdą atsakyti į dominančius klausimus. Šis metodas vieningai dera su kitais Vilniaus mieste diegiamais projektais, ypač sostinės siekiu paversti patį Vilnių mokymosi erdve, atrasti ugdymo turinį per aplinką kurioje gyvename ir tokiu būdu praturtinti visą mokymosi procesą“, – pastebi „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.
„Fenomenais grįstas ugdymas“ (FGU) remiasi realaus pasaulio reiškinių, temų ar problemų tyrinėjimu. Mokymasis tampa ne tik integruotas, įgalinantis įvairių sričių sąveiką, bet ir primena mokslinio tyrimo eigą – jungiamos mokslo ir meno prieigos, skatinamas kritinis mąstymas, kūrybingumas, gebėjimas taikyti žinias praktiškai ir pasiekti užsibrėžtus uždavinius. Šiaurietiška ugdymo metodika „EDU Vilnius“ ir „Kūrybingumo mokyklos“ iniciatyva Vilniuje taikoma ne vienerius metus, o šiemet šį itin turiningą metodą visus metus turėjo galimybę išbandyti 17 Vilniaus mokyklų bei dar dešimtys pavienių mokytojų. „Žiburio“ pradinė mokykla, Šv. Kristoforo, Pilaitės ir „Žaros“ gimnazijos, darželis–mokykla „Vilija“ bei Sausio 13-osios progimnazija šių mokslo metų eigoje ne tik intensyviai taikė šio metodo principus savo ugdymo veiklose, bet ir turėjo galimybę stažuotis Suomijos partnerių mokyklose.
„Mokykloje retai galvojame apie mokinių galią. O štai FGU pradeda būtent nuo šios temos. Tad neretai metodo centre atsiduria derybų procesas. Mokinės ir mokiniai ne tik turi įsivardinti ir susitarti, koks reiškinys vertas tyrimo, išvysti kaip jis siejasi su jų patirtimi, mokyklos gyvenimu, taip pat vieta ir terpe, kurioje reiškinys atrandamas. Galiausiai tenka išsiaiškinti, ką jos ar jie gali pakeisti reiškinio atžvilgiu. Ir žodis „galiu“ čia esminis: ką galime padaryti, kad išspręstume mus dominančią problemą,“ – sako Kristupas Sabolius, „Kūrybingumo mokyklos“ lektorius.
Susipažinti su šiuo metodu bus galima atvirame renginyje mokytojams ir edukacijos specialistams „Fenomenais grįstas ugdymas Vilniaus mokyklose 2024–2025 m.“, kuris vyks 2025 m. balandžio 29 d., antradienį, 14:00–18:30 val. Sapiegų rūmuose, Vilniuje. Susitikime bus aptariamos šiuolaikinės ugdymo kryptys bei pristatytos Vilniaus miesto mokyklų gerosios patirtys taikant FGU metodiką. Čia bus apžvelgtos šešių „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvavusių Vilniaus mokyklų įgyvendintos FGU praktikos, dalyviai išgirs projektų pristatymus, bus diskutuojama apie ateities švietimo iššūkius. Dalyviams numatomos ir praktinės veiklos – ekskursijos ir edukaciniai užsiėmimai Sapiegų rūmuose. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija internetu.
Pedagogų kompetencijų tobulinimo programą „Fenomenais grįstas ugdymas“ Vilniaus ugdymo įstaigose „Kūrybingumo mokykla“ vykdė bendradarbiaujant su „EDU Vilnius“ ir įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis.
Kartu su EDU Vilnius parengėme e. leidinį, kuriame išsamiai pristatomas fenomenais grįstas ugdymas (FGU) ir jo įgyvendinimas Vilniaus mokyklose 2023–2024 m. Tai pirma, pedagogams ir švietimo bendruomenei skirta, metodinė priemonė šia tema.
Leidinyje pristatomas FGU metodas, jo kilmė, pagrindinės sąvokos ir skirtumai nuo kitų ugdymo būdų. Derinamos tiek Suomijos švietimo nuostatos, tiek Lietuvoje, mūsų programų metu, išgryninti metodiniai žingsniai, paremti mokytojų patirtimi ir praktiniu pritaikymu mokyklose. Autoriai aptaria, kuo šis metodas tinka Lietuvos švietimo kontekstui, kaip jis gali praturtinti kitus mokymo procesus ir kaip pasiruošti savarankiškam FGU taikymui savo mokykloje.
Metodinėje priemonėje rasite 10 žingsnių pradedantiesiems, norintiems išbandyti FGU savo darbe. Pradedant fenomeno pasirinkimu, mokytojų komandų sudarymu, veiklų planavimu ir refleksija – pateikiama aiški struktūra, leidžianti lengviau pradėti taikyti šį metodą bet kurioje mokykloje.
2023–2024 m. FGU modelį išbandė šešios Vilniaus mokyklos (G. Vilties progimnazija, S. Konarskio gimnazija, „Sostinės“ gimnazija, Pavilnio progimnazija, Baltupių progimnazija, S. Stanevičiaus progimnazija), kurių mokytojai dalyvavo mūsų mokymuose, gilinosi į metodikos principus ir pritaikė juos savo klasėse. Šiame leidinyje pateikiama šių mokyklų patirtis – kaip pedagogai organizavo mokymosi procesą, kokios buvo pagrindinės veiklos, pokyčiai ir rezultatai.
Parsisiųsti leidinį galite čia.
Tai naujas mokymo metodas, kuris pasiūlo pažvelgti į gyvenimišką scenarijų, šiuolaikinę problemą ar gamtinį reiškinį, kaip į mokymosi atskaitos tašką. Mokiniai ir mokytojai yra pastūmėjami peržengti griežtas disciplinų ribas, jog galėtų nerti giliau į temą, pristatant bei analizuojant problemą. Tokios sąlygos suteikia įvairiapusiškesnį ugdymą: vienu metu yra plėtojamos humanitarinių, meno bei STEM disciplinos. Pagrindiniai šio metodo katalizatoriai – smalsumas bei nesibaigiantis klausinėjimas – suteikia mokiniams mokymosi laisvę. Tokiu būdu, išryškinama nepriklausomybės, bendruomenės plėtros bei modernių technologijų panaudojimo svarba. „Kūrybingumo mokykla“ yra parengusi ir Lietuvos mokyklose įgyvendina dviejų lygių kvalifikacijos tobulinimo programą pedagogams fenomenais grįsto ugdymo tema.
Šis metodas prasideda nuo plataus koncepto, pvz.: Europos Sąjungos egzistavimo, bendros apžvalgos. Mokiniai yra supažindinami su įvairiais šios institucijos aspektais: ES istorija, ekonomine politika, kultūriniu palikimu, teisiniu pagrindu, ir t.t. Tačiau tuomet diskusiją perima patys mokiniai. Jie tampa atsakingi užduoti juos dominančius klausimus, dalintis pastebėjimais ir pakreipti diskusiją link potemės ar problemos, kuri reikalauja sprendimo. Pavyzdžiui, mokiniai gali pasirinkti dirbti ties ES migracijos politika arba nagrinėti mainų ir prekybos sandorį su Jungtine Karalyste. Holistinis šio metodo pobūdis ne tik moko vaikus, kaip integruoti bei įvertinti skirtingas nuomones bei požiūrio taškus, kaip atskirti informacijos tikrumą, bet ir socialinių ir darbo komandoje įgūdžių. Fenomenais grįstas ugdymas kontekstualizuoja jau egzistuojančią ugdymo programą ir pabrėžia besimokomos medžiagos aktualumą.
Mokiniai ruošia vieną arba du projektus per metus (priklausomai nuo jų amžiaus bei klasės), kuriuos pristatydami jie turi pateikti savo išvadas ar problemos sprendimo būdus semestro gale. Atitinkamai pasikeičia ir mokytojo rolė: mokytojas jau ne tik informacijos suteikėjas, bet labiau patarėjas, kaip tą informaciją išgauti pačiam.
Fenomenais grįsto ugdymo idėja kilo dar 2016 metais kartu su Suomijos edukacijos atnaujinimo judėjimu. Nuo to laiko, šis metodas išpopuliarėjo kaip viena sėkmingiausių praktikų pedagogikos srityje. Tačiau šios metodikos šaknys slypi ir sociokultūrinių ir konstruktivistų mokymo teorijose, kurios teigia, jog geriausias būdas įgyti žinių yra per asmeninį patyrimą. Nepaisant to yra svarbu paminėti, kad fenomenais grįstas ugdymas naudojamas kaip mokymo papildymas, o ne programos pakaitalas, 7-16 metų asmenims.
Fenomenais grįsto ugdymo nauda yra daugialypė. Visų pirma, tai šis metodas atveria moksleiviams duris į platesnį ir kompleksiškesnį idėjų tinklą apie visuomenę ir pasaulį, kuriame gyvename. Svarbiausia, šias žinias jie įgyja patys, skatinami savo pomėgių ir susidomėjimo sričių. Mokiniai taip pat lavina universalius gebėjimus – nuo informacinių technologijų iki debatavimo – kurie bus nepakeičiami tolimesniame edukacijos bei karjeros kelyje.
„Kūrybingumo mokykla“, bendradarbiaudama su CCE Finland bei Talino universitetu inicijavo tarptautinį edukacinį projektą, aprėpiantį 10 aktualių fenomenų. Interaktyvus projekto turinys jaunuolius bei pedagogus iš Lietuvos, Suomijos, Estijos ir viso pasaulio kviečia mokytis, įsivaizduoti ir pergalvoti temas nuo dirbtinio intelekto iki demokratijos validumo.
Naršydami šį puslapį, galite sužinoti, kokius fenomenus gvildename savo YouTube kanale ir LRT eteryje.
Projektą dalinai parėmė Nordplus programa.
Kuo ypatingas žmonių intelektas? O gal jis paprastai atkartojamas? Kaip dirbtinis intelektas keičia ir vis dar keis mūsų suvokimą apie smegenis, žmogišką tapatumą, emocijas? Ar jausmai, tai paprasčiausi algoritmai? Kokie džiaugsmai ir pavojai slypi už žodžių „ketvirtoji pramonės revoliucija“?
Disciplinos: Informacinės technologijos, Matematika, Psichologija, Literatūra, Psichologija
Spausk „plačiau“ ir sužinok, kas myli stipriau – robotai ar žmonės?
Žmonių misijos į Marsą – nebe fantastinio romano scenarijus, o realus šiandienos mokslininkų bei verslininkų ketinimas. Tačiau kokie sunkumai mums iki šiol neleidžia nužengti į Marsą? Ar yra daugiau priežasčių, dėl kurių apleistume Žemę, – apart mūsų neišsemiamo smalsumo? Ar kilsime iki išsvajotųjų aukštybių, o gal liksime supančioti moralinių nesutarimų?
Disciplinos: Astrofizika, Biologija, Chemija, Literatūra, Ekonomika, Psichologija, Etika.
Spausk „plačiau“ ir kylam link Marso!
Pitagoro garsiosios muzikinės visatos teorijos atgarsiai skamba ir mūsų dienomis. Ne veltui – vis labiau įsitikiname, jog muzika suteikia mums išskirtinius pasaulio bei savęs pažinumo įrankius. Ar esame pasiruošę įsiklausyti?
Disciplinos: Matematika, Muzikologija, Medicina, Neuromokslas, Fizika, Psichologija
Spausk „plačiau“, kad patirtum visatos muzikinę pusę!
Prieš migrantams įkuriant Jungtinių Valstijų „tautos katilą“, tą jie pirmiausia padarė Europos žemyne. Žmonės klajojo, keliavo ir kėlėsi svetur nuo neatmenamų laikų. Kaip ši nepastovumo būsena pakeitė žmonijos genetiką ir identitetą? Ką mums reiškia sąvokos „svetimas“ ir „savas“?
Disciplinos: Istorija, Politologija, Genetika, Etnografija, Antropologija.
Spausk „plačiau“ ir keliaujam aplink pasaulį!
Viso pasaulio ekologiniai aktyvistai suskubo teikti pasiūlymą: masyvus plastiko atliekų kalnas viduryje Ramiojo vandenyno turėtų būti oficialiai priimtas į Jungtinių Tautų šalių būrį. Užsidegimas slypi ne tik galimybėj turėti oficialų pasą, vėliavą ar valiutą – šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į katastrofiškai beaugančią vandenynų taršos problemą. Ar tapsmas šiukšlių salos piliečių padėtų išspręsti šį aplinkosauginį galvosūkį?
Disciplinos: Geografija, Istorija, Biologija, Chemija, Socialinė edukacija
Spausk „plačiau“, Šiukšlių salų pilieti!
Žaidimai nori nenori atsiranda kiekvieno augančio organizmo kasdienybėje. Mes žaidžiame vieni, kviečiame kitus ir buriamės į grupes, norėdami gerai praleisti laiką. Mes patys kuriame žaidimus ir perrašome taisykles.
Tačiau žaidimai turi galią kurti ir mus pačius: keisti mūsų elgesį, emocijas, suvokimą ir standartus. Tai kuri pusė laimi?
Disciplinos: Biologija, Sociologija, Menas, Etika
Spausk „plačiau“ ir pasinerk į žaidimų pasaulį!
Virusai tapo ne tik nematomu organizmu, bet netikėtai ir visa aprėpiančia pastarųjų dienų aktualija. Virusas – tai priešas, visi spėjome įsitikinti savo patirtimi. Bet ar stebėjome įvykius pakankamai atidžiai? Galbūt pamiršome, jog virusai ne tik griauna, bet ir pastūmėja mus kurti?
Disciplinos: Statistika, Biologija, Menas, Ekonomika ir Verslumas, Politologija
Spausk „plačiau“ ir leiskis į pažintį su virusais!
Ar senovės graikų palikimas – demokratija – iš tiesų geriausia valdymo forma? XXI a. neišvengiamai asocijuojamas su demokratijos pergale, tačiau jei tai tiesa, kaip paaiškinsime tokį platų spektrą išlikusių valdžios rūšių visame pasaulyje? O ar tu sugebėtum įkurti tobulą valstybę?
Disciplinos: Geografija, Istorija, Informacinės technologijos, Teisė, Sociologija, Gyvybės mokslai, Politologija
Spausk „plačiau“ ir sužinok, kaip įkurti savo valstybę!
Muziejus yra pakankamai naujas išradimas meno istorijoje. Bet ar jis vis dar reikalingas žinių skaitmenizacijos ir meno demokratiškėjimo epochoje? Ar artefaktai bei kolekcijos ir toliau slėpsis už pertvarų, o gal muziejai pasiryžę keistis?
Disciplinos: Menas, Istorija, Ekonomika ir Verslumas, Komunikacija, Socialinės medijos
Spausk „plačiau“ ir praverk muziejaus duris!
Bangladešas tapo pirmąja valstybe, suteikusia visoms upėms teisinį statusą, prilygstantį žmonėms. Nuo šiol, upės teisme bus laikomos lygiavertėmis gyvomis būtybėmis. Tačiau kas nutiktų, jei jau ryt upė būtų priversta apsiginti bet kuriame kitame teisme?
Disciplinos: Geografija, Biologija, Chemija, Literatūra, Teisė (Kriminologija), Tautinių mažumų/Čiabuvių istorija
Spausk „plačiau“ ir sužinok, kaip atstovauti upei teisme!
Kūrybos ekspertai nuo seniausių laikų buvo menininkai. Tačiau šiandien šios temos griebiasi psichologai, neuromokslininkai ir edukologai. Ar galime kūrybingumą tirti moksliškai? Ar jį įmanoma pamatuoti? Ir amžinas klausimas – ar genijais gimstama ar tampama?
Disciplinos: Neuromokslas, Literatūra, Menas, Sociologija
Spausk, žiūrėk ir įmink kūrybingumo paslaptį!
Ilgą laiką buvome pratę žmonių pasaulį laikyti išskirtiniu ir tarsi atsietu nuo gamtos. Tačiau šiandien – žvelgdami į miškus, pelkes ir okeanus – matome daugybę mus siejančių ryšių. Ko galime išmokti iš ekosistemų? Kaip galime geriau jas pažinti? Ar jos gali atverti naujus žmogaus supratimo būdus?
Disciplinos: Biologija, Chemija, Menas
Spausk, žiūrėk ir praplėsk savojo pasaulio ribas!
Vilniaus universitetas
© 2025 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
