Tai naujas mokymo metodas, kuris pasiūlo pažvelgti į gyvenimišką scenarijų, šiuolaikinę problemą ar gamtinį reiškinį, kaip į mokymosi atskaitos tašką. Mokiniai ir mokytojai yra pastūmėjami peržengti griežtas disciplinų ribas, jog galėtų nerti giliau į temą, pristatant bei analizuojant problemą. Tokios sąlygos suteikia įvairiapusiškesnį ugdymą: vienu metu yra plėtojamos humanitarinių, meno bei STEM disciplinos. Pagrindiniai šio metodo katalizatoriai – smalsumas bei nesibaigiantis klausinėjimas – suteikia mokiniams mokymosi laisvę. Tokiu būdu, išryškinama nepriklausomybės, bendruomenės plėtros bei modernių technologijų panaudojimo svarba. „Kūrybingumo mokykla“ yra parengusi ir Lietuvos mokyklose įgyvendina dviejų lygių kvalifikacijos tobulinimo programą pedagogams fenomenais grįsto ugdymo tema.
Šis metodas prasideda nuo plataus koncepto, pvz.: Europos Sąjungos egzistavimo, bendros apžvalgos. Mokiniai yra supažindinami su įvairiais šios institucijos aspektais: ES istorija, ekonomine politika, kultūriniu palikimu, teisiniu pagrindu, ir t.t. Tačiau tuomet diskusiją perima patys mokiniai. Jie tampa atsakingi užduoti juos dominančius klausimus, dalintis pastebėjimais ir pakreipti diskusiją link potemės ar problemos, kuri reikalauja sprendimo. Pavyzdžiui, mokiniai gali pasirinkti dirbti ties ES migracijos politika arba nagrinėti mainų ir prekybos sandorį su Jungtine Karalyste. Holistinis šio metodo pobūdis ne tik moko vaikus, kaip integruoti bei įvertinti skirtingas nuomones bei požiūrio taškus, kaip atskirti informacijos tikrumą, bet ir socialinių ir darbo komandoje įgūdžių. Fenomenais grįstas ugdymas kontekstualizuoja jau egzistuojančią ugdymo programą ir pabrėžia besimokomos medžiagos aktualumą.
Mokiniai ruošia vieną arba du projektus per metus (priklausomai nuo jų amžiaus bei klasės), kuriuos pristatydami jie turi pateikti savo išvadas ar problemos sprendimo būdus semestro gale. Atitinkamai pasikeičia ir mokytojo rolė: mokytojas jau ne tik informacijos suteikėjas, bet labiau patarėjas, kaip tą informaciją išgauti pačiam.
Fenomenais grįsto ugdymo idėja kilo dar 2016 metais kartu su Suomijos edukacijos atnaujinimo judėjimu. Nuo to laiko, šis metodas išpopuliarėjo kaip viena sėkmingiausių praktikų pedagogikos srityje. Tačiau šios metodikos šaknys slypi ir sociokultūrinių ir konstruktivistų mokymo teorijose, kurios teigia, jog geriausias būdas įgyti žinių yra per asmeninį patyrimą. Nepaisant to yra svarbu paminėti, kad fenomenais grįstas ugdymas naudojamas kaip mokymo papildymas, o ne programos pakaitalas, 7-16 metų asmenims.
Fenomenais grįsto ugdymo nauda yra daugialypė. Visų pirma, tai šis metodas atveria moksleiviams duris į platesnį ir kompleksiškesnį idėjų tinklą apie visuomenę ir pasaulį, kuriame gyvename. Svarbiausia, šias žinias jie įgyja patys, skatinami savo pomėgių ir susidomėjimo sričių. Mokiniai taip pat lavina universalius gebėjimus – nuo informacinių technologijų iki debatavimo – kurie bus nepakeičiami tolimesniame edukacijos bei karjeros kelyje.
„Kūrybingumo mokykla“, bendradarbiaudama su CCE Finland bei Talino universitetu inicijavo tarptautinį edukacinį projektą, aprėpiantį 10 aktualių fenomenų. Interaktyvus projekto turinys jaunuolius bei pedagogus iš Lietuvos, Suomijos, Estijos ir viso pasaulio kviečia mokytis, įsivaizduoti ir pergalvoti temas nuo dirbtinio intelekto iki demokratijos validumo.
Naršydami šį puslapį, galite sužinoti, kokius fenomenus gvildename savo YouTube kanale ir LRT eteryje.
Projektą dalinai parėmė Nordplus programa.
Kuo ypatingas žmonių intelektas? O gal jis paprastai atkartojamas? Kaip dirbtinis intelektas keičia ir vis dar keis mūsų suvokimą apie smegenis, žmogišką tapatumą, emocijas? Ar jausmai, tai paprasčiausi algoritmai? Kokie džiaugsmai ir pavojai slypi už žodžių „ketvirtoji pramonės revoliucija“?
Disciplinos: Informacinės technologijos, Matematika, Psichologija, Literatūra, Psichologija
Spausk „plačiau“ ir sužinok, kas myli stipriau – robotai ar žmonės?
Žmonių misijos į Marsą – nebe fantastinio romano scenarijus, o realus šiandienos mokslininkų bei verslininkų ketinimas. Tačiau kokie sunkumai mums iki šiol neleidžia nužengti į Marsą? Ar yra daugiau priežasčių, dėl kurių apleistume Žemę, – apart mūsų neišsemiamo smalsumo? Ar kilsime iki išsvajotųjų aukštybių, o gal liksime supančioti moralinių nesutarimų?
Disciplinos: Astrofizika, Biologija, Chemija, Literatūra, Ekonomika, Psichologija, Etika.
Spausk „plačiau“ ir kylam link Marso!
Pitagoro garsiosios muzikinės visatos teorijos atgarsiai skamba ir mūsų dienomis. Ne veltui – vis labiau įsitikiname, jog muzika suteikia mums išskirtinius pasaulio bei savęs pažinumo įrankius. Ar esame pasiruošę įsiklausyti?
Disciplinos: Matematika, Muzikologija, Medicina, Neuromokslas, Fizika, Psichologija
Spausk „plačiau“, kad patirtum visatos muzikinę pusę!
Prieš migrantams įkuriant Jungtinių Valstijų „tautos katilą“, tą jie pirmiausia padarė Europos žemyne. Žmonės klajojo, keliavo ir kėlėsi svetur nuo neatmenamų laikų. Kaip ši nepastovumo būsena pakeitė žmonijos genetiką ir identitetą? Ką mums reiškia sąvokos „svetimas“ ir „savas“?
Disciplinos: Istorija, Politologija, Genetika, Etnografija, Antropologija.
Spausk „plačiau“ ir keliaujam aplink pasaulį!
Viso pasaulio ekologiniai aktyvistai suskubo teikti pasiūlymą: masyvus plastiko atliekų kalnas viduryje Ramiojo vandenyno turėtų būti oficialiai priimtas į Jungtinių Tautų šalių būrį. Užsidegimas slypi ne tik galimybėj turėti oficialų pasą, vėliavą ar valiutą – šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į katastrofiškai beaugančią vandenynų taršos problemą. Ar tapsmas šiukšlių salos piliečių padėtų išspręsti šį aplinkosauginį galvosūkį?
Disciplinos: Geografija, Istorija, Biologija, Chemija, Socialinė edukacija
Spausk „plačiau“, Šiukšlių salų pilieti!
Žaidimai nori nenori atsiranda kiekvieno augančio organizmo kasdienybėje. Mes žaidžiame vieni, kviečiame kitus ir buriamės į grupes, norėdami gerai praleisti laiką. Mes patys kuriame žaidimus ir perrašome taisykles.
Tačiau žaidimai turi galią kurti ir mus pačius: keisti mūsų elgesį, emocijas, suvokimą ir standartus. Tai kuri pusė laimi?
Disciplinos: Biologija, Sociologija, Menas, Etika
Spausk „plačiau“ ir pasinerk į žaidimų pasaulį!
Virusai tapo ne tik nematomu organizmu, bet netikėtai ir visa aprėpiančia pastarųjų dienų aktualija. Virusas – tai priešas, visi spėjome įsitikinti savo patirtimi. Bet ar stebėjome įvykius pakankamai atidžiai? Galbūt pamiršome, jog virusai ne tik griauna, bet ir pastūmėja mus kurti?
Disciplinos: Statistika, Biologija, Menas, Ekonomika ir Verslumas, Politologija
Spausk „plačiau“ ir leiskis į pažintį su virusais!
Ar senovės graikų palikimas – demokratija – iš tiesų geriausia valdymo forma? XXI a. neišvengiamai asocijuojamas su demokratijos pergale, tačiau jei tai tiesa, kaip paaiškinsime tokį platų spektrą išlikusių valdžios rūšių visame pasaulyje? O ar tu sugebėtum įkurti tobulą valstybę?
Disciplinos: Geografija, Istorija, Informacinės technologijos, Teisė, Sociologija, Gyvybės mokslai, Politologija
Spausk „plačiau“ ir sužinok, kaip įkurti savo valstybę!
Muziejus yra pakankamai naujas išradimas meno istorijoje. Bet ar jis vis dar reikalingas žinių skaitmenizacijos ir meno demokratiškėjimo epochoje? Ar artefaktai bei kolekcijos ir toliau slėpsis už pertvarų, o gal muziejai pasiryžę keistis?
Disciplinos: Menas, Istorija, Ekonomika ir Verslumas, Komunikacija, Socialinės medijos
Spausk „plačiau“ ir praverk muziejaus duris!
Bangladešas tapo pirmąja valstybe, suteikusia visoms upėms teisinį statusą, prilygstantį žmonėms. Nuo šiol, upės teisme bus laikomos lygiavertėmis gyvomis būtybėmis. Tačiau kas nutiktų, jei jau ryt upė būtų priversta apsiginti bet kuriame kitame teisme?
Disciplinos: Geografija, Biologija, Chemija, Literatūra, Teisė (Kriminologija), Tautinių mažumų/Čiabuvių istorija
Spausk „plačiau“ ir sužinok, kaip atstovauti upei teisme!
Kūrybos ekspertai nuo seniausių laikų buvo menininkai. Tačiau šiandien šios temos griebiasi psichologai, neuromokslininkai ir edukologai. Ar galime kūrybingumą tirti moksliškai? Ar jį įmanoma pamatuoti? Ir amžinas klausimas – ar genijais gimstama ar tampama?
Disciplinos: Neuromokslas, Literatūra, Menas, Sociologija
Spausk, žiūrėk ir įmink kūrybingumo paslaptį!
Ilgą laiką buvome pratę žmonių pasaulį laikyti išskirtiniu ir tarsi atsietu nuo gamtos. Tačiau šiandien – žvelgdami į miškus, pelkes ir okeanus – matome daugybę mus siejančių ryšių. Ko galime išmokti iš ekosistemų? Kaip galime geriau jas pažinti? Ar jos gali atverti naujus žmogaus supratimo būdus?
Disciplinos: Biologija, Chemija, Menas
Spausk, žiūrėk ir praplėsk savojo pasaulio ribas!
Vilniaus universitetas
© 2024 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
