Muziejus yra palyginti nesenas išradimas. Jame telpa ne tik meno, bet ir modernios visuomenės istorija. Ką mes laikome vertu stebėjimo? Ar šiandien muziejus vis dar reikalingas žinių skaitmenizacijos ir meno demokratiškėjimo epochoje? Ar artefaktai bei kolekcijos ir toliau slėpsis už pertvarų, o gal muziejai pasiryžę keistis? Įtraukiamos geografijos, istorijos, gyvybės mokslų, menotyros perspektyvos.
Seniausią pasaulyje muziejų prieš 2500 metų įkūrė Babilono princesė. Pirmieji muziejai buvo turtingų asmenų, šeimų ar įstaigų privačios meno bei nepaprastų ar įdomių gamtos objektų bei artefaktų kolekcijos. Jas įprastai eksponavo taip vadinamuose stebuklų kambariuose arba įdomybių spintelėse. Seniausias mums žinomas tokio tipo muziejus – tai Eningaldi-Nanos muziejus, įkurtas maždaug 530 m. pr. m. e., skirtas eksponuoti Mesopotamijos senovės artefaktus. 1925 m. archeologas Leonardas Vulis (angl. Leonard Woolley) atrado tokių neįprastų artefaktų kolekciją, atlikdamas kasinėjimus Babilono rūmuose. Jie priklausė įvairiems laikams ir vietoms, tačiau buvo tvarkingai išdėlioti ir netgi sužymėti. Taip L. Vulis atrado pirmąjį pasaulyje muziejų. XVII a. Europoje muziejais buvo vadinamos įdomybių kolekcijos.
Ar kada pasvajojai apie galimybę parsinešti Picasso ar Degas paveikslą iš muziejaus namo? Ar tai būtų įmanoma diskutuoja MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.
Socialiniai dviejų pasaulinių karų, Rusijos revoliucijos bei recesijos periodų padariniai pirmojoje XX a. pusėje buvo juntami giliai. Europos muziejams šis laikotarpis reiškė esminį jų reikšmės perkainojimą. Vyriausybės, profesinės sąjungos ir kitos organizacijos iš naujo įvertino muziejų vaidmenį besikeičiančios visuomenės atžvilgiu ir pasiūlė keletą būdų, kaip jie galėtų geriau pasitarnauti visuomenei. Kai kurios šalys sukūrė naujas traktuotes, o kitose muziejai toliau atspindėjo įvairiapusišką savo žmonių kilmę. Praėjo keletas dešimtmečių, kol atsirado pakankamai išteklių įgyvendinti rimtus pokyčius.
Tokie pokyčiai buvo ypač radikalūs Rusijoje, kur kolekcijas bei muziejus po 1917 m. Spalio revoliucijos pradėjo valdyti valstybė. Vladimiro Lenino įsitikinimu, kultūra skirta žmonėms, o jo pastangos išsaugoti šalies kultūrinį paveldą nulėmė tai, kad per 20 metų muziejų skaičius išaugo net tris kartus. Į muziejus buvo surinkta ne tik didelė šalies meninio, istorinio ir mokslinio paveldo dalis, bet atsirado ir kitokie muziejų tipai. Daug dėmesio buvo skirta kaupti viską, kas susiję su trimis Rusijos revoliucijomis.
Kaip jums skamba mintis, jog daugiau niekad nereikės vykti į muziejų, nes viso pasaulio meno turtai pasiekiami interneto pagalba? Apie futuristines galimybes pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Marija Drėmaitė.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, muziejai išgyveno nuostabių pasiekimų metus. Tai atsispindėjo ir tarptautinėje, ir valstybinėje politikoje bei atskiruose muziejuose, kurie sureagavo į greitai besikeičiančią ir labiau išsilavinusią visuomenę.
Muziejai įgavo švietimo vaidmenį, tapo laisvalaikio užsiėmimų šaltiniu bei vieta bendrauti. Jų stiprybė slypėjo tame, kad jie saugojo „tikrus dalykus“, galinčius įkvėpti bei sužadinti nuostabos, tikrovės, stabilumo ir net nostalgijos jausmą, ko aplinkinis pasaulis, sukurptas iš plastmasės ir atkurtų vaizdų bei blogėjančios gamtinės bei žmogiškos aplinkos, padaryti negalėjo.
Apie atsakomybę pergalvoti muziejaus veikimo principus pasakoja tarpsritinio meno duetas Pakui Hardware.
Ko Lietuvos muziejuose pasigenda, atskleidžia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkė Rūta Šermukšnytė.
Įsivaizduok, jog turi įkurti savo asmeninį muziejų. Ką jame eksponuotum? Kur jį įkurtum? Kaip vadintųsi tavo muziejus ir jo paroda?
5-8 klasei
Susipažink su muziejaus kuratoriaus darbu. Išsirink tau patinkantį muziejų, įsikūrusį tavo ar gretimame mieste, ir susisiek su jo administracija. Paprašyk galimybės paimti interviu iš ten dirbančio kuratoriaus: koks yra kasdieninis jo darbas? Kokiu būdu muziejus sukuria parodą ir atsirenka eksponatus?
9-12 klasei
Vilniaus universitetas
© 2024 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
