Programa skirta visų dalykų ir pakopų mokytojams, profesijų konsultantams, ugdymo procesų dalyviams.
Mokykla dažnai regima kaip institucija, kurioje kūrybingumo sklaida ir kultivavimas patiria nemenkų iššūkių. Kai kurie teoretikai net pažymi (Peter Gray, George Land), kad vakarietiškos edukacijos sistemos esminiai principai nesuderinami su kūrybingos ir laisvos asmenybės raida. Todėl šia programa siekiama pasiūlyti aiškias teorines gaires, leidžiančias suprasti esmines kūrybingumo sampratas bei jų kilmę; taip pat kurso metu pristatoma konkreti praktinė metodika, kuri įgalina kūrybinių prieigų taikymą ugdymo procese. Programa paremta tarpsritine žiūra, kurioje derinamos filosofijos, meno, psichologijos, kognityvinių mokslų, edukologijos, neuromokslo žinios bei perspektyvos. Konceptualinė programos dalis nuosekliai papildoma praktinėmis užduotimis, pristatant kūrybingumo technikas, konkrečius jų taikymo pavyzdžius, integracijos į edukacijos procesus galimybes, taip pat autonomiškai adaptuojant kurso metodinę medžiagą. Mokymų ciklas sudaro sąlygas kūrybingumą praktikuojančių mokytojų bendruomenės telkimui, jame siekiama plėtoti profesines kompetencijas taip pat ir horizontaliais principais – t.y. mokytojams mokantis iš mokytojų, bendradarbiaujant su kolegomis, teikiant ir priimant grįžtamąjį ryšį, reflektuojant įgytas patirtis, keičiantis informacija.
Programos trukmė – 60 akad. val.
Programa akredituota Vilniaus universiteto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centre.
Akreditacijos nr. PKTPC-2021/05
Dalyviams, išklausiusiems kursą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Kompetencijos kėlimo kursas skirtas pradinių, bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų visų dalykų mokytojams.
Fenomenais grįstas ugdymas (toliau – PhBL) – tai nauja, holistinė, integruoto mokymo(si) prieiga. Esminė PhBL prieigos prielaida – mokomųjų dalykų integracija, kuria siekiama ugdyti moksleivių kompetencijas, reikalingas XXI amžiuje. Tokia mokymo prieiga yra pusiau struktūruota, todėl ją taikydami mokytojai susiduria su įvairias iššūkiais.
PhBL dviejų dalių kompetencijos kėlimo programa – pirmoji tokia Lietuvoje, sukurta pastebėjus žinių apie prieigos taikymo vakuumą. Programa siekiama suteikti mokytojams teorinių žinių bei praktinių kompetencijų pagrindą sėkmingam savarankiško fenomenais grįsto ugdymo organizavimui savo mokykloje.
Fenomenais grįsto ugdymo prieiga veikia labiau kaip bendrojo ugdymo papildymas nei substitutas. Vienas esminių tokio ugdymo sėkmės žymenų – didesnis moksleivių susidomėjimas mokomaisiais dalykais.
Baigę kursą mokytojai išmanys sėkmingos kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp mokytojų ir mokinių principus bei būdus; vadovaudamiesi integravimo principų išmanymu, gebės formuoti mokytojų komandas, dirbančias bendrame fenomenais grįsto ugdymo projekte; gebės išskirti nagrinėsimą fenomeną ir tinkamai pasiruošti projektui; išmanys PhBL projekto specifiką, gebės taikyti tarpinės refleksijos, tarpinio planavimo principus; išmanys mokytojo vaidmenį PhBL projekto rėmuose; gebės kurti ir dirbti kūrybingoje, pusiau struktūruotoje aplinkoje; atskirs projektais, tyrimais ir fenomenais grįsto ugdymo specifiką.
Sprendžiant konkrečius klausimus, ugdomas tiek mokytojų, tiek mokinių kūrybiškumas, novatoriškumas, o kartu lavinamas lankstumas, bendruomeniškumas, mokoma įžvelgti ir susidoroti su rizikomis, ugdomas gebėjimas pritaikyti žinias naujose situacijose.
Mokytojas, išmanydamas fenomenais grįsto ugdymo specifiką, geba tinkamai palydėti, fasilituoti ir įgalinti besimokančiuosius. Tokiu būdu skatinamas smalsumas daryti atradimus, ugdomas kritinis bei divergentinis mąstymas, bendradarbiavimo kultūra. Mokiniai, rengdami pagrindinį projektą, įgyja „minkštųjų” bei „kietųjų” gebėjimų ir kompetencijų, tokių kaip viešasis kalbėjimas, projektų kūrimas, kūrybinė analizė.
Kurso trukmė – 60 val. (I dalis), 60 val. (II dalis).
Programa akredituota Vilniaus universiteto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centre.
Akreditacijos nr. PKTPC- 2023/05/05.
Dalyviams, išklausiusiems kursą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Programa skirta visų dalykų mokytojams ir kitiems ugdymo procesų dalyviams.
Šiuolaikinės edukacijos diskurse dažnai linksniuojama būsimų ateities specialistų ruošimo būtinybė. Kaip sprendimas pristatomas STEAM edukacijos modelis, kuriame integruojamos mokslinės ir meninės kompetencijos ir gebėjimai. Nors vis dar manoma, jog mokslas ir menas yra priešingos ir sunkiai derinamos disciplinos, neurobiologijos požiūriu meninėms ir mokslinėms veikloms bei jų plėtojimui yra svarbios tos pačios smegenų sritys.
STEAM yra mokymo sistema apjungianti mokslą, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką. Ji buvo sukurta reaguojant į poreikį skatinti moksleivių susidomėjimą tiksliaisiais mokslais, ruošiant būsimus ateities specialistus, visapusiškai mąstančius pilnaverčius visuomenės narius. Pradžioje ši mokymo sistema buvo geriau žinoma kaip STEM, kurioje nebuvo įtraukta A raidė (A – „arts“). Esminis pokytis įvyko pastebėjus, kad mokinių įsitraukimas į mokymosi procesą, o taip pat ir rezultatai pagerėjo pritaikius kūrybiškus mokymo metodus iš menų disciplinų. Šias metodikas galima pritaikyti ir tiksliesiems mokslams, taip padedant
pažadinti moksleivių vaizduotę, paskatinti atrasti ekspresiją bandant paaiškinti sudėtingus reiškinius ar procesus, apjungti iš pirmo žvilgsnio nesujungiamus dalykus, išspręsti realaus pasaulio problemas netikėtu būdu. Taip menas kaip reiškinys tapo neatsiejama, jungiančiąja STEAM dalimi.
Kūrybingi mokytojai yra esminiai sėkmingos STEAM integracijos į ugdymo sistemą dalyviai. Šiuo metu trūksta tikslingų mokytojų rengimo programų, kurios padėtų mokytojams taikyti tarpdisciplininį mąstymą bei inovatyvius mokymo sprendimus. Susiduriama su dvilype problema: mokiniams trūksta tinkamų veiklų, o pedagogams – metodologinio pasiruošimo perduoti šias žinias.
Taip pat iškyla požiūrio problema, kad kultūra bei menas yra suvokiami kaip estetiniai foniniai elementai, o ne svarbūs metodikos komponentai. Menas ne tik paverčia mokymosi procesą smagiu, o informaciją lengviau įsisavinama, jis taip pat padeda mokiniams ugdyti keturias pagrindines ateities kompetencijas: kritinį mąstymą, kooperaciją, komunikaciją ir kūrybingumą. Apjungiant jau turimas žinias bei skatinant smalsumą – atitrūkstama nuo įprastinių mąstysenos modelių ir klišių. Tad pagrindinis šio kurso akcentas – STEM sąveika su A („Arts“) dalimi.
Baigę kursą mokytojai įsitikins, jog humanitarinis, holistinis, kūrybinis mąstymas yra jungiamoji STEAM metodo dalis. Baigę kursą mokytojai išmanys STEAM kaip mokymo modelio teorines prielaidas; gebės taikyti divergentinį mąstymą ruošdami STEAM projektus; išmanys sėkmingos kooperacijos ir bendradarbiavimo tarp mokytojų ir mokinių principus bei būdus; gebės taikyti modeliavimo ir programavimo mąstymo technikas ugdomosiose užduotyse; gebės savarankiškai kurti ir organizuoti į kūrybingumą orientuotus STEAM projektus savo mokykloje.
Kursas vykdomas hibridiniu (nuotoliniu-gyvų susitikimų) būdu. Kurso atsiskaitymas – mokytojų grupės organizuoto, su mentorystės pagalba įvykdyto STEAM projekto pristatymas.
Kurso trukmė – 62 val. Teorija 30 val., praktika – 32 val.
Programa akredituota Vilniaus universiteto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centre.
Akreditacijos Nr. PKTPC-2023/06/06.
Dalyviams, išklausiusiems kursą, išduodamas kompetencijų tobulinimo pažymėjimas.
Vilniaus universitetas
© 2024 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
