Žmonių misijos į Marsą – nebe fantastinio romano scenarijus, o realus šiandienos mokslininkų bei verslininkų ketinimas. Tačiau kokie sunkumai mums iki šiol neleidžia nužengti į Marsą? Ar yra daugiau priežasčių, dėl kurių apleistume Žemę, – apart mūsų neišsemiamo smalsumo? Ar kilsime iki išsvajotojų aukštybių, o gal liksime supančioti moralinių nesutarimų?
Kodėl vartojame terminą „kosmoso kolonizacija“? Kas toks yra kolonistas ir ką reiškia būti kolonizuojamais?
Tikriausiai jau pajutote obuolį, bumbtelėjusį jūsų pakaušį, kaip kad Niutonui kadaise, – juk žmonija labiausiai technologiškai pažengusi, pati protingiausia rūšis Visatoje! Dėl savo nepaprastos pažangos moksle, technologijose ir mąstyme kartais užsiilsime ant laurų ir norime patikėti, kad mums – žmonėms – iš esmės priklauso ne tik Žemė, bet ir visa Visata.
Ar kosmoso kolonizacija nėra tiesiog kolonializmo eroje padarytų klaidų kartojimas? Vakarų kolonializmas – tai politinis ir ekonominis reiškinys, kurio metu įvairios Europos tautos tyrinėjo, užiminėjo, apgyvendino ir išnaudojo didžiulius pasaulio regionus. Tai prasidėjo maždaug 1500 m., europiečiams atradus Ameriką (1492 m.) bei jūrų kelią palei Afrikos pietinę pakrantę (1488 m.).
Karčiai ir gal pernelyg paprastai galime pasakyti, kad Europos tautos, pažangiomis jūrų technologijomis dominavusios jūras, kaip pyragą pasidalino pasaulį, turėjusį gausią kultūrą, ir taip pasirūpino genčių išnykimu, ligų plitimu, rasizmo uždegimu bei gausybe kitų problemų. Tačiau svarbiausia suvokti šį antropocentrinį požiūrį – tai, kad žmogus yra vienintelis visa ko savininkas.
Terminas „kosmoso kolonizacija“ gali skambėti kiek nevykusiai, nes jis kalba apie kolonializmą, o aptariamų procesų tikslai vis dėlto labai skirtingi. Tačiau jie dalinasi ir daugybe panašumų, kurių neįmanoma nepaisyti, ypač politikos atžvilgiu.
Apie besiplečiantį kolonializmą, moralines pasekmes ir užkariavimo alternatyvas prasiplečia tarpdisciplininio meno praktikuotojas Julijonas Urbonas.
Kosmoso kolonizacija bet kuriuo atveju yra politinis dalykas, nors ir matome tai kaip didžiulį žmonijos šuolį į ateitį. Įsivaizduokite du nesusijusius bandymus kolonizuoti Marsą. Pirmiausia NASA nusprendžia Marse įkurti koloniją, kad ten galėtų atlikti mokslinius tyrimus ir tyrinėjimus. Tada Europos kosmoso agentūra nusprendžia užsiimti panašia veikla. Kuris iš šių kolonizacijos projektų gaus leidimą? Abu. Kaip ir bet kokios kitos kolonizacijos pastangos: bet koks asmuo, organizacija ar šalis gali užsiimti kosmoso kolonizacija, nes laikoma, kad kosmosas teisėtai priklauso visai žmonijai.
1967 m. Sutarties dėl kosmoso 1-as straipsnis interpretuojamas įvairiai, ypač kalbant apie naujausius technologinius pokyčius. Joje pripažįstama visų valstybių turima teisė tirti ir naudoti kosmosą bei dangaus kūnus, teisė turėti prieigą prie visų dangaus kūnų zonų bei laisvė kosminėje erdvėje atlikti mokslinius tyrimus.
Apie kosmoso teisės (susi)kūrimą pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkė Indrė Žvaigždinienė.
Kas oficialiai nori leistis į 8 mėnesių kelionę be plano grįžti?
Į šalį padėjus VR triukus, yra ir daugiau rimtų bandymų pasiruošti įkurti tikrą Marso koloniją. NASA planuoja įgulos skrydžius pradėti per šį dešimtmetį, o Elonas Muskas mėgina juos aplenkti. Pasak Musko, SpaceX jau pradėjo trumpas keliones į Marsą ir atgal. Šios ekspedicijos prasidėjo 2019 m. pirmoje pusėje. Tačiau didžiajame perspektyviniame plane numatoma į Marsą išsiųsti 1 milijoną žmonių. Šie žmonės iš esmės sudarytų B plano visuomenę, jei Žemėje prasidėtų atominis karas arba III-iasis pasaulinis karas. Jų tikslas – „atkurti gyvenimą Žemėje.“ Skamba tarsi siužetas iš jūsų mėgstamiausio vaizdo žaidimo? Šiuo metu jis toks ir tėra. Tačiau, SpaceX planuojant statyti milžiniškus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius Marso kolonizacijai, tai gali tapti realybe. Dar nėra aišku, kaip Marso kolonistai išgyventų visus tuos mėnesius ar net metus. Didesnis šansas, kad ten laukia… mirtis. Atsižvelgiant į tai, kad nėra realaus būdo grįžti atgal.
Norite tikėkite, norite ne, bet remiantis „Mars One“ paraiškų procesu, daugiau kaip 200 000 ateities kosmonautų varžosi dėl galimybės leistis į Marsą su bilietu tik į vieną pusę. „Mars One“ projekto byla: http://www.mars-one.com/mission/mars-one-astronauts
„Mars One“ buvo pradėtas 2013 m. Tai projektas, kuriuo siekiama įkurti nuolatinę žmonių koloniją Marse. Bus atliktos kelios misijos be žmonių, kurių metu bus įkurta gyvenimui tinkama gyvenvietė. O tada kruopščiai atrinktoms ir parengtoms įguloms ateis eilė keliauti į Marsą. Tačiau bilietu į vieną pusę džiaugsis tik 4 išrinktieji, o kelionės planuojamos tik mažoms kosmonautų grupėms kas 26 mėnesius. Ne taip sunku apskaičiuoti, kaip ilgai lauksime, kol ten įsikurs milijonas gyventojų!
Nors Marse yra resursų, kuriuos galima panaudoti darniai gyvenvietei plėtoti, kad žmonės išties galėtų įsikurti Marse, jiems teks tapti šiek tiek mažiau žmonėmis. Patyrinėkime galimybes. Tarkime, kad jūsų įgulos skrydis į Marsą, kuriuos NASA planuoja pradėti XXI a. trečiajame dešimtmetyje, buvo sėkmingas, nors ir patyrėte didžiules radiacijos dozes, kaulus naikinančią mikro radiaciją ir kitus keisčiausius pavojus – bet vis dėlto, jūs jau Marse.
Pirmiausia jums reikės slėginio indo. Marso atmosferos slėgis siekia vos 1% Žemės lygio. Jums gali atrodyti, kad ten slėgio išvis nėra! Būti Marse – tai beveik tas pats, kas būti kosminėje erdvėje. Jūs jau žinote, ką reiškia būti kosmose, nes praėjote šitiek vaizdo žaidimų, vykusių kosmose. Nepamirškite kartu atsivežti puikaus indo orui laikyti. Ir pasistenkite rasti kuo didesnį. Beje, jums taip pat reikės deguonies. Yra šansas, kad Marse norėsite kvėpuoti, tad tą slėginį indą reikės kažkuo užpildyti. Jums pasisekė – deguonies įmanoma gauti ir pačiame Marse. Jo atmosferinis sluoksnis ypač plonas, tačiau jis egzistuoja ir jį sudaro vien anglies dioksidas. Arba galėtumėte paprasčiausiai užsiauginti keletą augalų. Kas dar? Jums taip pat pravers apsauga nuo radiacijos. Žemės magnetinis laukas mus apsaugo nuo visokio grėsmingo šlamšto, kuriuo mus apspjaudo Saulė. Marsas tokia prabanga nesimėgauja. Planetos paviršių pasiekia visokio tipo radiacija. Žinoma, jei labai norite vėžiu susirgti, šį žingsnį galite ir praleisti. Bet jei ne – jums tikrai prireiks apsaugos nuo radiacijos. Lengviausias būdas tai padaryti – tai savo bazę užkasti Marso smėliu ir akmenimis. O kaip dėl vandens? Ir jo galite rasti Marse! Pasirodo, kiekviename Marso dirvožemio kubiniame metre yra net 35 litrai vandens. Jums tereikia dirvožemio kažkiek išsikasti, jį pakaitinti ir vandenį nukošti. Kai jau turėsite reikiamą kiekį, paprasta distilerijajums leis tą vandenį naudoti vėl ir vėl. Gerai, turite deguonies, turite vandens. Galbūt mėgstate pavalgyti? Mamos paprašykite jums priešpiečius paruošti! Na jau… Maistas – tai vienas dalykas, kurio Marse tikrai nerasite. Patys turėsite užsiauginti. Tačiau jums pasisekė, nes Marsas išties nebloga vieta šiltnamiui. Dienos ir nakties ciklas mažai skiriasi nuo Žemės. O jūsų poreikiams saulės energijos, kuri pasiekia planetos paviršių, tikrai užteks. Tačiau negalite augalų sėti į užšalusią žemę. Joms taip pat reikės slėginio indo, o jis turi būti itin didelis. Tik pagalvokite, kiek maisto suvartojate per metus, ir įsivaizduokite, kiek vietos reikia tam maistui užauginti! Reikia tikėtis, kad mėgstate bulves. Kalbant apie tai, jums tikriausiai pravers ir energija. Kad ir kaip įsirengtumėte, negalėsite būti uždaroje sistemoje. Jums reikės apšildyti ir namus, ir šiltnamį. Vidutinė temperatūra Marse yra -50C (-58F), tad norėdami nesušalti, energiją naudosite be perstojo. Nepamirškite, kad ir prietaisas, gaminantis deguonį, reikalauja energijos!
Apie galimybes ir iššūkius prasimaitinti Marse kalba Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas Liudas Tumonis.
Viską apsvarsčius, ar žmonės išties turi teisę kolonizuoti Marsą? Daugelis kritikuoja Muską dėl jo ambicingo, o galbūt naivaus įsitikinimo, kad per ateinančius dešimt metų bus ištobulintos visos būtinos technologijos Marse įkurti gyvybę palaikančią koloniją. Abejojantys svarsto, ar Marso kolonizacija išties turėtų būti kitas žmonijos žingsnis. Nejau žmonės padarė tokią pažangą, kad rankas ištiestų iki pat galaktikos?
Etika pasitarnaus kaip svarbi žmonių gidė, jiems leidžiantis į kosmosą. Žmonės privalo įtvirtinti moralės kodą gamtos Žemėje atžvilgiu. Biotinė etika remiasi mokslinėmis įžvalgomis, tvirtinančiomis, kad visa žinoma visatos gyvybė vadovaujasi paprastu veiklos principu, t.y., mąstančios gyvybės atsakomybe visa apginti.
Žmonės paprasčiausiai turi apsaugoti ne tik žmoniją, bet ir visa, kas atsiras ekologinėje sferoje ateityje. Žemė žmonėms turėtų rūpėti ne dėl jos jiems daromos įtakos, bet todėl, kad mąstanti gyvybė yra atsakinga už visų žmonijai prieinamos gamtos elementų apsaugą ir išsaugojimą. Todėl žmonija vis dar turi atsistoti akistatoje su Žemės kaip paleidimo aikštelės dilema. Jei žmonija išties taps tarpplanetine rūšimi, kas įsitikins, jog Žemė neliks apleista?
Sukurk žemėlapį su pagrindėmis užduotimis, kurias turėsi atlikti skrydyje į Marsą metu bei jau išsilaipinus, norėdama/norėdamas išgyventi. Ko tau reikės, norint pavalgyti, kvėpuoti ar tyrinėti pačią planetą?
5-8 klasei
Įsivaizduok, jog esi vyriausiasis/vyriausoji NASA vadovas/vadovė. Kokių savybių ieškotum kandidatuose, norinčiuose įkurti koloniją Marse? Kodėl pasirinkai būtent šias savybes? Kuo jos būtų naudingos ateities gyvenime Marse?
9-12 klasei
Vilniaus universitetas
© 2024 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
