Svarstant apie tai, kaip šalys gali panaikinti aplinkos degradaciją bei sušvelninti konfliktus, daug galima išmokti iš čiabuvių požiūrio į upes. Teisinės inovacijos, sėkmingai integruojančios tokią perspektyvą, galėtų geriau apsaugoti upes, joms iš esmės suteikdamos tokias pačias pagrindines teises kaip ir žmonėms. Kadangi čiabuvių bendruomenės yra aplinkosaugos frontininkės nuo pat Kinijos iki Salvadoro, dažnai galvojama, jog jos yra ir toliau bus savaime suprantamos gamtos globėjos. Tačiau tokia prielaida sukelia problemų. Pasaulio čiabuviai nepriklauso vienarūšei grupei, kuri iš prigimties rūpinasi gamta.
Be to, nėra jokios garantijos, kad numatyta bendruomenė bus būtent ta, kuri prakalbs už gamtos saugojimą, nebent įstatyme konkrečiai įvardinta bendruomenė yra teisinė gamtos atstovė, kaip kad, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje. Ekvadore ir Bolivijoje atitinkamuose teisiniuose tekstuose vartojama dorovės principais nuspalvinta kalba, kurioje gausiai kalbama apie čiabuvių bendruomenes. Dėl tokio tono pasidaro aišku, kad toms bendruomenėms skirtas valstybės gamtinių lobių globėjos vaidmuo.
Tačiau autoriteto suteikimas – tai išties plati sąvoka, o iš dviejų Ekvadore spręstų bei gamtos pusės laimėtų teisinių bylų nei vienos nepateikė valstybės čiabuviai. Vieną bylą laimėjo amerikiečiai Vilkabambos upės vardu. Kitą bylą 2011 m. gamtos vardu San Lorenso ir Elojaus Alfaro apskrityse pateikė pati valstybė, siekdama šiame regione sustabdyti nelegalius mažo masto kasybos darbus. Teisės dvasia šiose bylose gal ir buvo pažeista, tačiau įstatymas – tikrai ne.
Tokia neapibrėžta kalba taip pat galima piktnaudžiauti. Pakankamai platūs autoriteto ir gamtos apibrėžimai naftos įmonėms galėtų suteikti teorinę galimybę pasinaudoti gamtos teisėmis, norint apsaugoti Ekvadoro angliavandenilio atsargas. Labiau apibrėžta Naujosios Zelandijos traktuotė ilgainiui gali pasirodyti veiksmingesnė. Gamtos subjektams vienam po kito suteikdama asmenybę ir paskirdama konkrečius jų globėjus, Naujoji Zelandija laikui bėgant galėtų drastiškai pakeisti sustabarėjusią teisinę sistemą, kuri vandenynus, kalnus ir girias pirmiausiai tebemato kaip turtą, ir taip užtikrinti, kad gamtos pozicija taip pat bus apginta teisme.