Tai kūrybinių sprendimų pamokų serija tiems, kurie domisi meno ir mokslo sprendimais. Čia nerasite tikslių instrukcijų, kaip sukurti meno projektą ar atlikti mokslinį eksperimentą, tačiau čia pateiktos idėjos paskatins naujas mintis ir suteiks metodiką jų įgyvendinimui.
„Alt lab“ pradžiamokslį rengia „Alt lab“ draugai. „Alt lab“ yra nedisciplininių tyrimų laboratorija ir bendradarbystės erdvė, įsikūrusi kultūros komplekse „SODAS 2123“. Laboratorijos nariai ieško unikalių sprendimų savo idėjų įgyvendinimui.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, Šiaurės šalių kultūros centras.
Šioje pamokoje siūloma ištirti bendravimo elektra galimybes. Projekte siūloma įsivaizduoti, kad elektra gali padėti atskleisti nepastebimus ryšius tarp skirtingų aplinkos dalyvių. Kiek elektra galėtų padėti suprasti kitą? Ar yra galimybė elektros impulsais pakeisti žmogaus pojūčius?
Mindaugas Gapševičius (LT/DE) tyrinėja nežmogiškųjų veikėjų įtaką žmogaus kūrybiškumui ir žmogaus poveikį aplinkai. Maria Safronova Wahlström (SE) domisi socialiniais mitais ir nagrinėja tokias temas kaip kolektyvinis elgesys ir kalbinės praktikos, kurios signalizuoja apie mūsų socialinę priklausomybę.
Ši pamoka yra tęstinio siuvinėjimo projekto, kurio dalyviai kviečiami prisijungti prie kolektyvinio kūrybinio proceso ir ant didelio audinio gabalo išsiuvinėti bendros istorijos ženklą, dalis. Tai kvietimas į kolektyvinę meditaciją – sulėtinti tempą ir įsiklausyti į save bei kitų mintis, dalytis idėjomis ir įžvalgomis, kurti ir stiprinti socialinius ryšius. Tai siekis įgyti perspektyvą ir pabandyti prisitaikyti dabartiniame kontekste.
Liucija Dervinytė – menininkė ir kultūrinės veiklos organizatorė, viena iš organizacijos „Idėjų blokas“ ir platformos „Arttice“ įkūrėjų, šiuo metu studijuojanti Vilniaus dailės akademijoje Tekstilės meno ir dizaino magistrantūros studijų programą. Savo meniniuose tyrimuose ji nagrinėja kultūros ir gamtos santykį, mūsų tarpusavio sąsajas ir kaip tai veikia darnų visuomenės vystymąsi.
Šioje pamokoje apmąstomi įvairūs žodžiai, pasitaikantys anti-LGBT diskurse, taip pat apmąstoma dabartinė priešiška aplinka LGBTIQ+ bendruomenei Lietuvoje. Ji kviečia kolektyviai sukurti koliažą, kuriame būtų pavaizduoti mūsų perkurti naratyvai, galintys pasipriešinti anti-LGBTIQ diskursams.
Gabija Bubnytė yra tarpdisciplininė dizainerė ir tyrėja. Savo darbe ji supina politiką ir grafinį dizainą, siekdama kvestionuoti ribas tarp teorinio, vizualinio ir įkūnyto žinojimo. Jos kūrybinės dirbtuvės „Pokalbiai apie (kontr)naratyvus“ buvo apdovanotos Roterdamo savivaldybės 2021 m. „Threshold“ apdovanojimu.
Pamoka kviečia kurti Vinogradskio terpę naudojant vandenį ir dirvožemį kartu su kitomis medžiagomis, iš šalia esančio vandens šaltinio SODAS 2123. Šlapindami ir purvindami rankas kalbame apie aplinką ir ekosistemas, kurių dalimi esame, fizinio ir laikino mastelio požiūriu. Taip pat svarstome įvairius būdus, kaip mūsų kuriamos terpės galėtų funkcionuoti: kaip aplinkos portretai, medžiagų apykaitos archyvai, ilgalaikės skulptūros, mikroorganizmų bendruomenių socialinis planavimas ar galbūt bakterijų architektūra.
Kira O’Reilly yra Airijoje gimusi, tačiau Suomijoje gyvenanti menininkė, kurianti vizualiojo meno ir performanso, gyvo meno ir mokslo, meno ir technologijų sąsajų srityse, taip pat rašanti. Savo tarpdisciplininėje praktikoje ji svarsto spekuliatyvias kūno perkonfigūracijas. Nuo 1998 m., kai baigė studijas Velso universiteto institute Kardife, ji rengia pranešimus, dėsto ir plačiai eksponuoja savo kūrybą Jungtinėje Karalystėje, Europoje, Australijoje, Kinijoje ir Meksikoje.
Technodelinės meditacijos pamokoje technologijų pagalba kviečiama panardyti po pasąmonę ir padiskutuoti apie technologijų vaidmenį terapijoje bei psichologinėje sveikatoje. Pamokoje supažindinama su meditacija, naudojant virtualios realybės prietaisus, taip pat mobiliuosius telefonus.
Linas Tamošaitis apsigynė biochemijos daktaro laipsnį Kento universitete ir toliau tęsia akademinę veiklą Danijos technikos universitete. Be mokslų, Linas direktoriauja NVO „Jauna Banga“, kuri konsultuoja psichoaktyvių medžiagų žalos mažinimo klausimais.
Pamokoje tyrinėjamas arbatos gėrimas kaip psichinis ir kūniškas gruntas kompozicijai ir šokiui su grybais. Jan Glöckner dalijasi savo tyrimais ir praktika naudojant biotechnologijas savo praktiniuose tyrimuose.
Jan Glöckner studijavo vizualinę komunikaciją, vaizduojamąjį meną ir medijų meną / dizainą Kaselio aukštojoje meno mokykloje (Vokietija), Estijos dailės akademijoje Taline ir Veimaro Bauhauzo universitete. Nuo 2020 m. yra Vilniaus dailės akademijos doktorantas. 2022 m. jis dalyvavo „Radio Art Zone“, „Ars Electronica“ ir „Documenta 15“ parodose.
Pamoka kviečia geriau pažinti sudėtingą mikrodumblių pasaulį. Joje iš arčiau per mikroskopą apžiūrimi organizmai, apmąstoma jų visuotinė reikšmė planetai ir galimas panaudojimas mene.
Lolita Tučinskaitė derina meną ir mokslą, dirbdama ne tik su gyvaisiais organizmais, bet ir su jų vaizdavimu mene. Ji susitelkia į empirinius žmogaus prisiminimus apie gamtos patyrimą, jų reikšmę ir ryškumą suvokėjo atmintyje. Savo kūryboje ji siekia perteikti lytėjimo pojūčius per regėjimą ir supratimą.
Ar jus žavi paslėptos augalų ląstelių paslaptys? Ši pamoka atskleidžia pagrindinius esminius augalų gyvybės vienetus – DNR – molekulę, kurioje slypi genetinės organizmo veikimo instrukcijos, ir chlorofilą – pigmentą, kuris suteikia augalams žalią spalvą ir padeda saulės šviesą paversti energija. Supažindinama su DNR ir chlorofilo išskyrimo iš špinatų procedūra, atskleidžiant juose slypintį grožį.
Vincenta dirba epigenetikos srityje – taikydama biocheminius metodus ji siekia suprasti, kokį poveikį DNR modifikacijos daro įvairiems biologiškai svarbiems procesams žinduolių ląstelėse. Ji yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemijos krypties doktorantė. Kristina dirbo Vilniaus universitete laborante, tyrinėdama fotosintezės reakcijos centrų struktūrą ir jos svarbą chlorofilo pigmentų sąveikai.
Pamokoje pristatomi esminiai analoginės modulinės sintezės elementai ir parodoma, kaip sujungti modulius. Siekiama sužinoti, kaip veikia analoginė sintezė, kaip ji skamba ir kaip mąstyti apie jos signalus. Signalas – tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir įrankis, leidžiantis mums kurti. Signalai leidžia manipuliuoti garsu, formuoti jį kaip skulptūrą.
Gabrielius Klemas užsiima savo amatu jau nuo šešerių metų. Jis kuria elektroniką nuo telekomunikacijų industrijos iki garso sistemų, apšvietimo. Gabrielius su draugu įkūrė startuolį – gamina autentišką Lietuvišką sintezatorių MONAI.
Ši pamoka kviečia žmones tyrinėti ryšį su kitomis gyvybės formomis per biologinį audinį – bakterijų celiuliozę, kuri auga natūralaus kombučos gėrimo fermentacijos proceso metu. Pamokoje nagrinėjamos šios medžiagos savybės ir galimi jos panaudojimo būdai ateityje, taip pat apmąstoma laboratorijoje užauginto bioaudeklo simbolinė reikšmė, žmogaus santykis su juo ir ryšys su gamta.
Kombuča yra fermentuotas arbatos gėrimas, kuris nuo seno vertinamas dėl sveikatą stiprinančių probiotikų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius kombuča išgyveno renesansą ir tapo itin populiari ne tik dėl savo naudos sveikatai, bet ir dėl šalutinio produkto (kuris paprastai išmetamas) – bakterijų celiuliozės plėvelės, kuri auga šios fermentacijos metu ir gali būti naudojama kaip tvari medžiaga.
Jolanta Sendaitė-Paulauskienė savo kūrybinėje praktikoje remiasi procesualinio meno kūrybiniais principais, kurie pabrėžia ne galutinį produktą (meno kūrinį), o patį mąstymą, procesualumą. Naudodama natūralias savaime besikeičiančias medžiagas kaip pavyzdžiui bakterijas, grybus, augalų šaknų sistemas, natūralų dažymą, ji permąsto savo santykį su medžiagomis. Kūrybiniame procese menininkė tyrinėja gyvybės atsiradimo fenomeną, todėl jai svarbu palikti erdvės augimui ir nenuspėjamumui, leisti gyvybės formoms keistis ir evoliucionuoti.
Vilniaus universitetas
© 2025 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
