Ši pamoka kviečia žmones tyrinėti ryšį su kitomis gyvybės formomis per biologinį audinį – bakterijų celiuliozę, kuri auga natūralaus kombučos gėrimo fermentacijos proceso metu. Pamokoje nagrinėjamos šios medžiagos savybės ir galimi jos panaudojimo būdai ateityje, taip pat apmąstoma laboratorijoje užauginto bioaudeklo simbolinė reikšmė, žmogaus santykis su juo ir ryšys su gamta.
Kombuča yra fermentuotas arbatos gėrimas, kuris nuo seno vertinamas dėl sveikatą stiprinančių probiotikų. Per pastaruosius kelis dešimtmečius kombuča išgyveno renesansą ir tapo itin populiari ne tik dėl savo naudos sveikatai, bet ir dėl šalutinio produkto (kuris paprastai išmetamas) – bakterijų celiuliozės plėvelės, kuri auga šios fermentacijos metu ir gali būti naudojama kaip tvari medžiaga.
Jolanta Sendaitė-Paulauskienė savo kūrybinėje praktikoje remiasi procesualinio meno kūrybiniais principais, kurie pabrėžia ne galutinį produktą (meno kūrinį), o patį mąstymą, procesualumą. Naudodama natūralias savaime besikeičiančias medžiagas kaip pavyzdžiui bakterijas, grybus, augalų šaknų sistemas, natūralų dažymą, ji permąsto savo santykį su medžiagomis. Kūrybiniame procese menininkė tyrinėja gyvybės atsiradimo fenomeną, todėl jai svarbu palikti erdvės augimui ir nenuspėjamumui, leisti gyvybės formoms keistis ir evoliucionuoti.