Pasaulyje, kuriame vis daugėja neapibrėžtumo, kūrybinis mąstymas išjudina stereotipus ir leidžia išvysti naujas galimybes. Kokia mūsų laukia ateitis? Kaip elgtis klimato kaitos akivaizdoje? Kodėl turėtume naujai pažvelgti į tapatybės klausimą? Kuo mums svarbi simbiozė? Ar turėtume išmokti mokytis naujai? Ir kuo čia dėti uodai?
„Kūrybingumo mokyklos“ laidose Lietuvos mokslininkai ir menininkai pristato savo vizijas bei tyrimus, atsiskleidžiančius šiandienos pasauliui aktualias temas.
Slink žemyn ir sužinok, kokius fenomenus gvildename savo YouTube kanale ir LRT eteryje!
Studijų draugas Vilniaus universitetas.
Planeta, kurią vadiname savo namais, šiandien grasina potvyniais, sausromis, išnykimu ir katastrofomis. Ji nepaiso mūsų ateities planų ir neatsižvelgia į žmogiškuosius interesus.
Ji elgiasi kaip Gaja – kerštinga Žemės deivė. Tuo pačiu graikų mitologijos vardu įkūnijama ir mokslinė teorija, kurią dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasiūlė ir ištobulino britų chemikas Jamesas Lovelockas ir amerikiečių mikrobiologė Lynn Margulis. Jie mūsų planetą suvokė kaip savireguliacinę sistemą – tarpusavyje susijusių ryšių tinklą, kurio dėka bendradarbiauja gyvoji ir negyvoji gamta. Taigi, kas šiandien yra Gaja? Pykčio ir atpildo trokštanti galia, ar gyvybės balansą palaikančios planetos vardas?
Laidos svečiai: muzikos kūrėjas, poetas, publicistas Žygimantas Kudirka, Vilniaus universiteto, Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov.
Dar nuo pradinuko suolo mūsų klausinėja – kaip atrodys ateitis. Kasdien mėginame nuspėti, koks bus oras ar draugų reakcija nusikirpus plaukus. Žinios mirga ekonominio augimo ar elektros kainų prognozėmis. Kiek rečiau susimąstome – kokį priverstinį pokytį išgyvens Kinijos gyventojai prasidėjus Amazonės miškų dykumėjimo procesui. Arba – kaip ateityje keisis mokyklos samprata bei funkcija. Daugeliu atveju atsakymų nesuteiks net ilgamečiai ir jautrūs apmąstymai. Tad, jeigu ateitį valdo neapibrėžtumas, gal ją gali paaiškinti atsitiktinumų teorija?
Laidos aiškiaregiai: menininkas Robertas Narkus, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė – filosofė Lilija Duoblienė.
Ilgus metus žmogus gamtą regėjo kaip savo naudos ir dominavimo sferą. Norėdamas išryškinti savąją svarbą, homo sapiens pats save įvardijo ypatingu gyvūnu.
Šiandien palengva imama suvokti, kad ir kiti gyvūnai gali būti ne menkiau svarbūs. Ir ne tik dėl to, kokius vaidmenis jie užima ekosistemų pusiausvyroje. Dažnu atveju gyvūnai slepia niuansuotą pasaulį, kurį dar menkai pažįstame. Jie turi jausmus, sąmonę, jaučia skausmą ir įvairias emocijas. Galbūt todėl šiandien gyvūnų teisės ir aplinkodairos etika įgauna vis svarbesnį vaidmenį.
Tačiau ar tikrai gerai suprantame kitus gyvūnus? Ar jau išmokome jų nepaversti žmogiško pasaulio padarais? Ir kokie pavojai iškyla, kai mėginame pernelyg artimai su jais susibičiuliauti arba pernelyg karštligiškai juos apsaugoti?
Laidos svečiai: menininkė Aurelija Maknytė, Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto mokslininkas – filosofas Mintautas Gutauskas, Vilniaus universiteto, Filosofijos fakulteto mokslininkė – filosofė Renata Bikauskaitė.
Venecijos kanalų dugne augančios jūržolės galėtų būti puikus patiekalas ant mūsų stalo. Vis dėlto, iš rytų atkeliavę augalai siūlo mainus, kurių negalima įgyvendinti. Šį procesą seka Venecijos bienalėje Lietuvą atstovavęs menininkas Robertas Narkus.
Jo įkvėpti svarstome apie simbiozę – mokėjimą gyventi ir būti kartu. Šio bendrabūvio gausu įvairiausiose gamtinėse sistemose. Kaip ir kodėl vyksta nebylūs susitarimai tarp žuvų ir koralų, grybų ir augalų. Kaip jie sugyvena – vykdo simbiozę? Ir kaip šiam procesui padeda arba trukdo žmogus?
Laidos svečiai: menininkas Robertas Narkus, menininkė, architektė Aistė Ambrazevičiūtė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė – entomologė Rasa Bernotienė, Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkas – ekologas Alius Ulevičius, Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro mokslininkė – mikologė Tatjana Arslanova.
Neretai atrodo, kad muzikinės klausos stokojančio žmogaus dainavimas skamba kaip klaida, o muzikinė raiška – tai tik apdovanotųjų reikalas, tačiau menininkė ir kompozitorė Lina Lapelytė siūlo įsiklausyti į ne tik klausą. Intonavimo stoką ji sugretina su dilgėlėmis, kuriose gausiai slypi naudingųjų savybių.
Inspiruoti menininkės svarstome apie prislopintų balsų reikšmę istoriniame kontekste. Kodėl dažnai unikalumas nutildomas – tarsi būtų mėginama išrauti dilgėlę? Ir ką mums kužda augalai bei kaip niūniuoja pupos?
Laidos svečiai: menininkė, kompozitorė Lina Lapelytė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Simonas Šabanovas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas Aurimas Švedas.
Vanduo dažnai siejamas su gyvybės pradžia ir pabaiga. Šis elementas tampa nesuskaičiuojamos galybės organizmų namais, jis keičia geografinį Žemės portretą ir net jungia dinozaurą su žmogumi.
Karštligiškai bandome jį atrasti kitose Saulės sistemos planetose, tačiau vis dar nežinome kas gyvena giliausiose Žemės įdubose. O ar dažnai susimąstome apie kasdienę vandens reikšmę? Kiek jo nešiojame ne tik savyje, bet ir ant savęs? Kiek pripildytų vonių reikia pagaminti vieną gabalėlį šokolado? Ir koks vandens kaip terapeuto vaidmuo?
Apie vandens fenomeną pasakoja: menininkė tapytoja Auksė Miliukaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Simonas Šabanovas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Andrėj Spiridonov.
Ko gero, intuicija – tai vienas iš nedaugelio žmogaus pranašumų dirbtinio intelekto keliamų iššūkių akivaizdoje. Vis dėlto, dažnai interpretuojama kaip analitinio mąstymo priešybė, ši alternatyvaus žinojimo forma nesulaukia tinkamo dėmesio.
Kita vertus, mūsų medžiais laipiojantys giminaičiai vis dar išlaikė puikiai ištobulintą savo nuojautos instrumentą ir geba juo kliautis būtent tada, kai iškyla egzistencinės grėsmės. Taigi, kaip šiandien suprasti intuiciją? Kuo ji ypatinga menininkams, filosofams ar mokslininkams? Ir kuo čia dėtos bakterijos?
Į klausimą atsako: menininkas Robertas Narkus, skulptorius, meno pedagogas bei inžinierius Tomas Martišauskis, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Urtė Neniškytė.
Per itin trumpą laiką homo sapiens įleido savo šaknis į planetos dirvą taip giliai, kad jo veiklai ir statusui įvardinti buvo pasiūlytas naujas geologinės epochos pavadinimas. Antropocenas, dar žinomas kaip žmogaus veiklos epocha, mums leidžia pasijusti ypatingais ir svarbiausiais planetos veikėjais. Kita vertus, vis dar prastai įsisąmoniname, kad Žemės resursai nėra neišsemiami, o pažaboję vandenį, orą bei žemę pradėjome keisti gamtinius procesus nesugrąžinama linkme.
Taigi, ar gerai suprantame pasaulį, kurį keičiame savo gyvenimu? Kokios jame iškyla atsakomybės ir būtinybės? Kitaip tariant – kam įpareigoja dviprasmiškas antropoceno vardas?
Į šį klausimą atsako: menininkai, architektai, teoretikai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas Aurimas Švedas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Mintautas Gutauskas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas Andrėj Spiridonov, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkė Sandra Kairė.
Nuviliančios naujienos – ateitis mums nežada nieko konkretaus ir stabilaus. Neapibrėžtų ir daugialypių scenarijų akivaizdoje vis dažniau susimąstome apie švietimo ir ugdymo reikšmę. Mokykloje pradedame savo pirmąją pažintį su mus supančia aplinka, žmonėmis bei gyvūnais. Čia formuojasi būsimųjų vizionierių, mąstytojų, mokslininkų ir aktyvistų asmenybės, čia išpurenama dirva pasaulio ir žmogaus santykių modeliams.
Taigi, kokia bus ateities mokykla? Ko joje galima išmokti? Ir kas bus jos mokytojos ir mokytojai?
Laidos svečiai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė Lilija Duoblienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto mokslininkė Sandra Kairė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Simonas Šabanovas.
Paskutiniu metu dirbtiniam intelektui šokus į neregėtas aukštumas, klausiame – kiek ši technologija gali būti ištobulinta? Ar dirbtinis intelektas gali pranokti žmogaus protą? O gal vertėtų pradėti nuo kito klausimo – ką, iš tiesų, žinome apie savo pačių intelektą?
Ką vadiname intelektu ir kam jis būdingas? Gal tobulindami tai, ko iki galo nesuprantame, nusigręžiame nuo įvairių protingumo formų, kurios būdingos ne tik žmonėms? Ko šiuo požiūriu mus gali išmokyti gleivūnai, grybai ar paukščiai?
Laidos svečiai: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Jonas Dagys, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė – mikologė Tatjana Arslanova, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkas Mintautas Gutauskas.
Žmonės gimsta aplinkoje, kurioje gausu įvairiausių mūsų tapatybę formuojančių mitų, istorijų bei vaizdinių. Tokiu būdu tampame įvairialypėmis būtybėmis – kiekviena su savu vaizdinių ir įsitikinimų rinkiniu. Kita vertus, norėdami atrasti savo išskirtinumą, susiduriame su daugybę iššūkių, glūdinčių tiek mūsų visuomenės prigimtyje, tiek ir mūsų kalboje.
Taigi – ką reiškia atrasti savastį šiandienos pasaulyje? Kaip tai keičia mūsų santykius su kitais? Ir kiek mūsų tapatybėje išlaikyti pagarbą ir dėmesį kitiems?
Į šiuos klausimus atsako: menininkė Anastasija Sosunova, menininkė Agnė Jokšė, fotomenininkė Dovilė Dagienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas Aurimas Švedas.
Kai galvojame apie namus, dažniausiai įsivaizduojame mums gerai pažįstamą aplinką: patogią lovą, mėgstamiausią fotelį, valgomąjį stalą ir prie jo vakarieniaujančius namų gyventojus bei jų svečius. Vis tik namai gali būti neįprasčiausių formų ir pavidalų – besienės ir belangės medžių lajos ar šaldytuve per ilgai užsibuvęs jogurto indelis, kartais net mes patys galime tapti mobilia gyvenviete.
Laidos svečiai: menininkas Mindaugas Gapševičius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslininkas Aurimas Švedas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė – entomologė Rasa Bernotienė.
Vilniaus universitetas
© 2024 Kūrybingumo mokykla. Visos teisės saugomos.
